2017-ieji Lietuvos lengvaatlečiams vyrams buvo dosnūs – pergalėmis ir rekordais pasižymėjo ne tik Andrius Gudžius. Pagerintas 13 metų gyvavęs šalies rekordas, geriausi bėgimo rezultatai po 2000-ųjų, trys pergalės Europos komandiniame čempionate bei istorinė sėkmė Europos ėjimo taurės varžybose.

Pristatome labiausiai 2017-aisiais išsiskyrusius Lietuvos lengvaatlečius. Balsuoti galite ČIA.

Marius Žiūkas (20 km sportinis ėjimas)

Asmeninis rekordas ir aukščiausia vieta Europos taurės varžybose istorijoje – 2017-ieji 32-ejų ėjikui Mariui Žiūkui tapo bene įsimintiniausiais metais karjeroje. Egzotine septynių savaičių trukmės stovykla Australijoje sezoną pradėjęs lengvaatletis būtent Okeanijoje įgijo daugiau pasitikėjimo savo jėgomis: Adelaidėje 20 km nuotolį jis įveikė iki tol neregėtu greičiu –  per 1 val. 21 min. 27 sek.

Vėliau sekė sėkmingas startas Lugane (Šveicarija) bei istorinė Europos taurė Podebraduose (Čekija) – penktas finišavęs M.Žiūkas (1 val. 21 min. 38 sek.) užėmė aukščiausią vietą tradicinėse varžybose tarp visų šalies ėjikų istorijoje.

„2017 metai tikrai buvo vieni sėkmingiausių ir įdomiausių karjeroje. Pagaliau pavyko „pramušti“ 1 val. 22 min. ribą, į kurią kėsinausi jau kelintus metus. Tiek du geriausi karjeros rezultatai mano pagrindinėje rungtyje, tiek kiti šių metų epizodai tikrai nudžiugino“, – džiaugėsi M.Žiūkas.

Nors visas sezonas ėjikui buvo itin sėkmingas, pasaulio čempionatas, lyginant su pavasario rezultatais, jam susiklostė ne taip sėkmingai – 20 km lietuvis nužingsniavo per 1 val. 22 min. 38 sek. bei užėmė 29 vietą.

„Pasirodymas pasaulio čempionate Londone kiek prislopino pakilią nuotaiką sezono pabaigoje, bet praėjus kiek laiko po sezono pabaigos ir viską įvertinus, būtų sunku sakyti, jog šiemet nebuvo pasistūmėta į priekį“, – sakė M.Žiūkas.

Edis Matusevičius (ieties metimas)

Lietuvos rekordas, trauma, neišsipildžiusi svajonė Europos iki 23 metų čempionate bei nesėkmė planetos pirmenybėse. 21-erių Edis Matusevičius gegužę Rygos taurės varžybose ietį numetė 84,78 m, pagerino 13 metų gyvavusį šalies rekordą bei įvykdė itin aukštą pasaulio čempionato normatyvą.

Tačiau jau tada jauno lengvaatlečio kūnas ėmė siųsti signalus – jį kamavo alkūnės skausmai.

„Visą apšilimą dariau taip, kad nepajausčiau alkūnės skausmų. Ieties net neėmiau, pamėčiau kamuoliuką, nes jį metant ne taip „kala“ per alkūnę“, – po rekordinių varžybų aiškino E.Matusevičius.

Vėliau sportininkas dar sugebėjo parodyti aukštus rezultatus Baltijos šalių mače Latvijoje (81,53 m), Europos komandiniame čempionate Izraelyje (80,09 m), tačiau būdamas vienu Europos iki 23 metų čempionato favoritų liko penktas (76,82 m), o pasaulio pirmenybėse atliko tris nesėkmingus bandymus. Beje, Londone vykusiame čempionate metikas patyrė ir dar vieną – dubens – traumą.

„Pasiruošimas 2017-ųjų sezonui buvo sunkus, kankino nugaros trauma dėl techninių problemų. Susitvarkęs nugarą patyriau alkūnės traumą, kuri sutrukdė pasiekti aukštas vietas pasaulio ir Europos U23 čempionate, – analizavo E.Matusevičius. – Sezonas turėjo ir pliusų, ir minusų, nes rezultatų atžvilgiu viskas pavyko puikiai – pasiekiau aukštą rezultatą, Lietuvos rekordą.“

Praėjusiais metais ieties metikas geriausių Lietuvos lengvaatlečių rinkimuose užėmė antrą vietą, o 2015-aisiais buvo išrinktas kylančia lengvosios atletikos žvaigžde.

Andrius Gudžius (disko metimas)

Dviejų svarbiausių metų varžybų – pasaulio čempionato bei Deimantinės lygos – nugalėtojo titulai disko metiką Andrių Gudžių pavertė vienu ryškiausių planetos lengvaatlečiu. Lietuvis netgi pretendavo tapti geriausiu metų Europos lengvaatlečiu – jo pavardė buvo įrašyta tarp dešimties rinkimų kandidatų.

Praėjusiais metais kylančiai žvaigždei savęs iki galo realizuoti nepavyko dėl patirtų pėdos traumų, tuo tarpu šiemet sezonas sėkmingai klostėsi nuo pat pirmųjų startų pavasarį. Dar balandį Kauno čempionate Vaclovo Kidyko auklėtinis pagerino asmeninį rekordą (67,38 m) bei visą vasarą demonstravo stabiliai aukštus rezultatus.

Pasaulio čempionato auksą A.Gudžius nuskynė pasiekęs antrą 2017-ųjų rezultatą pasaulyje – 69,21 m. Tuo tarpu tarp dešimties tolimiausių metų metimų pateko dar net trys lietuvio rezultatai.

„Sezonas superinis. 90 proc. planų įvykdyta. Trūko gal tik tų 70 metrų, bet visa kita kaip per sviestą“, – džiaugėsi A.Gudžius.

Geriausiu Lietuvos lengvaatlečiu disko metikas buvo išrinktas jau trejus metus iš eilės. Būtent A.Gudžius bus laikomas favoritu ir geriausių metų šalies sportininkų rinkimuose – nė vienas kitas Lietuvos sportininkas pasaulio čempiono titulo individualioje olimpinėje rungtyje 2017-aisiais neiškovojo.

Šarūnas Banevičius (rutulio stūmimas)

Rutulio stūmikas Šarūnas Banevičius šiemet laimėjo kone viską. Lengvaatletis buvo vienas iš trijų lietuvių, iškovojusių pergales Europos komandiniame čempionate Izraelyje bei labiausiai prisidėjusių prie rinktinės sugrįžimo į pirmą lygą.

„Šie metai buvo geriausi karjeroje. Dar neblogi 2013-ieji, bet šie metai, manau, buvo geresni. Laimėjau metimų taurę, Pabaltijo mačą, Lietuvos čempionatą, federacijos taurę. Gal dar norėjosi 20 metrų įveikti, bet truputį pritrūko“, – sezonu džiaugėsi Š.Banevičius.

Vasarą rutulio stūmikas baigė skambia gaida – Universiadoje užėmęs šeštą vietą bei pasiekęs asmeninį rekordą (19,72 m). Iki kitų metų Europos čempionato normatyvo sportininkui pritrūko vos 18 centimetrų.

„Svarbiausios metų varžybos buvo Universiada, o užimta šešta vieta tarp tikrai galingų varžovų visai ne žema“, – pasirodymu patenkintas liko lengvaatletis.

Tarp geriausių šalies lengvaatlečių Š.Banevičius prasibrovė pirmą kartą. Pasak jo, ryškus favoritas šiuose rinkimuose yra A.Gudžius, tačiau jau vien patekimas į kandidatų sąrašą yra garbė.

„Lietuvos vyrai lengvaatlečiai nėra silpni ir būti tarp geriausių tikrai smagu. Man tai paskatinimas į priekį“, – tikino Š.Banevičius.

Remigijus Kančys (maratonas)

Pasaulio čempionatas Londone Lietuvos maratonininkams tapo istoriniu – pirmą kartą istorijoje planetos pirmenybėse maratoną įveikė lietuviai vyrai. Ignas Brasevičius tarp 98 sportininkų buvo 51-as, tuo tarpu Remigijus Kančys – net 24-as (2 val. 16 min. 34 sek.).

Toks pasiekimas R.Kančiui suteikė „auksinį“ (Golden Label – angl.) statusą, kurį turėdamas lietuvis yra kviečiamas į daugumą prestižinių pasaulio maratonų. Beje, sėkmingu startu bėgikas nudžiugino dar pavasarį: Hanoverio (Vokietija) maratone jis ilgą laiką bėgo Lietuvos rekordo grafiku, finišą pasiekęs po 2 val. 13 min. 12 sek.

„Esu patenkintas pasirodymais maratonuose, kadangi tarp tų dviejų maratonų tarpas nebuvo ilgas. Džiaugiuosi, kad pasidariau asmeninį rekordą ir gerai sudalyvavau pasaulio čempionate. Sezonas buvo labai geras“, – džiaugėsi R.Kančys.

Hanoveryje bėgdamas maratoną lietuvis neoficialiai pagerino ir pusmaratonio rungties asmeninį rekordą, o balandį Varšuvoje (Lenkija) greičiausiai karjeroje įveikė 10 km nuotolį.

„Sezonas buvo geriausias karjeroje ne vien dėl maratonų, pasiekiau ir 10 km asmeninį rekordą, bėgdamas maratoną „pakeliui“ pasidariau neoficialų pusmaratonio asmeninį rekordą. Daug varžybų visokių laimėta su tikrai gerais laikais. Reiškia, kad metodika pasiteisino“, – sakė R.Kančys.

Pastarąjį kartą tapti geriausiu Lietuvos lengvaatlečiu R.Kančys pretendavo 2015-aisiais – tąkart jis minimalia persvara pralaimėjo A.Gudžiui bei buvo antras.

Adrijus Glebauskas (šuoliai į aukštį)

Raivydo Stanio dominavimas Lietuvos vyrų šuolių į aukštį rungtyje baigėsi. Nors 2012-ųjų Europos vicečempionas šiemet tapo šalies čempionu, du geriausi vasaros sezono rezultatai priklausė kitiems – jį pranoko 19-metis Juozas Baikštys (220 cm) bei 22-ejų Adrijus Glebauskas (223 cm).

Šie trys sportininkai varžėsi dėl galimybės atstovauti Lietuvai Europos komandiniame čempionate, į kurį po sėkmingo pasirodymo Baltijos šalių mače Latvijoje (peršokta 220 cm) vyko A.Glebauskas. Tiesa, su sveikatos problemomis susidūręs šuolininkas į aukštį Izraelyje nerealizavo savo galimybių – įveikė 213 cm bei užėmė penktą vietą.

Sėkmingiausiomis varžybomis A.Glebauskui tapo Universiada – sportininkas užėmė aukštą penktą vietą bei pagerino asmeninį rekordą (223 cm).

„Šie metai buvo geriausi, o tą jau galėjau numatyti treniruotėse – jos buvo labai kokybiškos – ir, svarbiausia, išlikau sveikas. Iš varžybų, aišku, labiausiai įsiminė Universiada. Po nenusisekusio Lietuvos čempionato norėjosi reabilituotis ir likusį mėnesį iki varžybų sunkiai dirbau treniruotėse, psichologiškai laikotarpis buvo gana įtemptas. Buvau labai laimingas, kad visas įdėtas darbas atsipirko“, – džiaugėsi A.Glebauskas.

Tarp geriausių šalies lengvaatlečių jaunasis šuolininkas į aukštį buvo išrinktas pirmą kartą.

„Negalvojau nieko apie rinkimus, bet žinojau, kad neskaitant fantastiško A.Gudžiaus triumfo ir E.Matusevičiaus Lietuvos rekordo tarp lietuvių vyrų šiame sezone pasirodžiau tikrai gerai“, – sakė A.Glebauskas.

Simas Bertašius (1500 m, 3000 m, 5000 m)

24-erių Simo Bertašiaus dominavimas šiemet darė bene didžiausią įspūdį. Bėgikas geriausius Lietuvos sezono rezultatus pasiekė 1500 m, 3000 m ir 5000 m rungtyse bei laimėjo 17 varžybų iš 20-ies, kuriose dalyvavo.

„Be abejonės, šis sezonas tikrai buvo geriausias karjeroje. Pavyko pagerinti beveik visus savo asmeninius rekordus, pirmą kartą tapti Baltijos šalių bei Europos komandinio čempionato nugalėtoju. Žinoma, labiausiai džiugina dalyvavimas Universiadoje, kur pavyko patekti į 1500 m rungties finalą“, – reikšmingiausius pasiekimus vardijo S.Bertašius.

Europos komandiniame čempionate jis komandai iškovojo daugiausiai taškų iš Lietuvos sportininkų – dramatiškai laimėjo 1500 m bėgimą (3 min. 44,59 sek.), o 3000 m nuotolį įveikė antras (8 min. 7,27 sek.). Universiados 1500 m rungtyje lietuvis pranoko 35 varžovus, pateko į finalą, kuriame finišavo septintas (3 min. 46,05 sek.).

Rezultatai įspūdį padarė ir patiems lengvaatlečiams, kurie balsuodami S.Bertašiui skyrė „metų proveržio“ nominaciją. Tarp geriausių Lietuvos lengvaatlečių bėgikas atsidūrė pirmą kartą.

„Patekimas reiškia, kad tiek mano trenerio, tiek mano paties įdedamas darbas bei pastangos yra vertinami. Tai skatina tęsti tai, kas pradėta“, – įvertinimu džiaugėsi S.Bertašius.

***

Rinkti geriausius Lietuvos metų lengvaatlečius galite iki lapkričio 24 dienos. Nugalėtojai paaiškės susumavus aistruolių, sporto žurnalistų bei LLAF Tarybos narių balsus.

Autorius – Robertas Trakys

Imago Digitalsport/Scanpix nuotr.