SVARBUS PRANEŠIMAS:

„Maniežo taurės“ varžybų Klaipėdoje (gruodžio 6-7 d.) patikslinta programa

Po padidinamuoju stiklu: kaip susiklostė metai geriausioms Lietuvos lengvaatletėms?
2019-11-27

Keturi Lietuvos rekordai, du Universiados medaliai, laimėta Europos sportinio ėjimo taurė, auksas Europos iki 23 metų čempionate, bronza Europos uždarų patalpų čempionate ir pelnyti du Tokijo olimpinių žaidynių kelialapiai. Lietuvos lengvaatletėms 2019-ieji nebuvo šykštūs, o pasiekimų gausa kelia intrigą metų geriausiųjų rinkimuose.

Portale LRT.lt tęsiasi geriausių 2019 metų Lietuvos lengvaatlečių rinkimai. Balsuoti už labiausiai to nusipelniusius galite iki gruodžio 4 dienos ČIA, o geriausieji bus išrinkti susumavus LRT.lt skaitytojų, LLAF Tarybos narių ir sporto žurnalistų balsus.

Pristatome pretendentes tapti geriausia Lietuvos metų lengvaatlete.

Airinė Palšytė (šuoliai į aukštį)

Jei iš pasaulio čempionato Dohoje lengvaatlečiai grįžo be medalio, tai antros svarbiausios metų varžybos – Europos uždarų patalpų čempionatas – nusidažė bronzine spalva. Tokios prabos medalį Lietuvai iškovojo Airinė Palšytė.

Geriausia 2016-ųjų ir 2017-ųjų šalies lengvaatletė žemiau ketvirtosios pozicijos Europoje nenukrenta jau ketvirtus metus iš eilės, tačiau šis vasaros sezonas jai buvo ypatingai sunkus – jį sujaukė LLAF taurės varžybose patirta trauma. Dėl šios priežasties pasaulio čempionate A.Palšytė užėmė 22 vietą (185 cm).

„Norėtųsi, kad kaip prasideda metai, taip jie ir pasibaigtų. Tačiau dažniausiai man nepasiseka ir žiemos sezonas būna geresnis nei vasaros. Matyt viskas atsiremia į tai, kad būna padaryta kažkokių klaidų – ar pasirengime, ar netinkamai pasirenkant varžybas. Šiuo atveju ta trauma man sujaukė viską nuo iki… Tikrai niekas tų traumų nesitiki, bet kai jos ištinka, visi galvoja, kad tuoj praeis. Bet kad ji man truks tiek ilgai, tikrai nesitikėjau“, – pasakojo A.Palšytė.

Vis dėlto iškovotas medalis Glazge sportininkei mielas. Tai – atsakas ją seniau nurašiusiems skeptikams ir tuo pačiu motyvacijos šaltinis, siekiant grįžti ant pjedestalo po pastarosios traumos.

„Tai, kas įvyksta metų pradžioje, dažniausiai pasimiršta metų pabaigoje, bet man medalis tikrai nepasimirš. Glazgas buvo kaip ir sugrįžimas iš po ilgo ir įtempto trauminio laikotarpio. Sugrįžimas su medaliu, gal ir ne tokios prabos, kokios norėčiau. Medalis yra medalis, jo niekas nebeatims. Po sunkių periodų iškovoti medaliai man būna daugiau nei aukso vertės, tad tas Glazgo medalis motyvuoja ir įrodo, kad aš po bet kokių sunkumų galiu sugrįžti ant pakylos“, – sakė A.Palšytė.

„World Athletics“ reitinge šuolininkė į aukštį užima aukštą 15 poziciją, kuri atvertų duris ir į Tokijo olimpines žaidynes. Tačiau į trečiąją karjeroje olimpiadą ji norėtų vykti ne su reitingo pagalba, o įvykdžiusi normatyvą.

„Iš vienos pusės metai, prasidėję gerai ir pasibaigę nelabai gerai, turėjo savų privalumų – leido įvertinti tam tikrus dalykus ir atlikti tam tikrus pokyčius. Tai nebuvo patys blogiausi metai, bet tikrai galėjo būti geresni. Dabar visas dėmesys sukoncentruotas į Tokiją: pirmiausia – normatyvas, kad būčiau visiškai rami ir nereikėtų laukti reitingo“, – tikslą įvardijo A.Palšytė.

Živilė Vaiciukevičiūtė (20 km sportinis ėjimas)

Antri metai – Europos sportinio ėjimo elite. Pernai žemyno čempionate sužibėjusi Živilė Vaiciukevičiūtė ir toliau kuria Lietuvos ėjimo istoriją. Šių metų gegužę lietuvė triumfavo Europos taurės varžybose Alytuje – antrame pagal svarbą ėjikų metų starte.

Alytuje Viktoro Meškausko auklėtinė 20 km nužingsniavo per 1 val. 29 min. 48 sek. bei tapo pirma šalies lengvaatlete, įvykdžiusia Tokijo olimpinių žaidynių normatyvą. Vis dėlto triumfą gimtinėje kiek apkartino pasaulio pirmenybės Dohoje – ten apie 12-uką galvojusi Ž.Vaiciukevičiūtė finišavo 23-ia (1 val. 39 min. 26 sek.).

„Nepaisant visko, šiuos metus laikau vienus iš geriausių savo sportinėje karjeroje, kadangi pakeičiau Lietuvos sportinio ėjimo istoriją bei tapau pirmąją lengvaatlete, įvykdžiusi Tokijo olimpinių žaidynių normatyvą. Sezono pradžia buvo geresnė nei jo pabaiga Dohoje, tačiau svarbu, kad dabar ramiai galiu ruoštis olimpinėms žaidynėms, kuriose kitais metais stengsiuosi pasirodyti kuo geriau“, – metus apibendrino Ž.Vaiciukevičiūtė.

Metų lengvaatlečių rinkimuose 23-ejų ėjikė žengia tarp lyderių, turinti gerokai per 1000 aistruolių balsų.

„Savo galimybes tapti geriausia metų lengvaatlete vertinu realiomis, tačiau suprantu, kad mano pasirodymas pasaulio čempionate šio titulo gali ir nepaversti realybe. Manau, kandidatės yra panašaus lygio, todėl sunku nuspėti, kuri iš mūsų laimės šį apdovanojimą“, – neprognozavo Ž.Vaiciukevičiūtė.

„World Athletics“ reitinge tarp visų planetos ėjikių mūsiškė užima 15 vietą.

Liveta Jasiūnaitė (ieties metimas)

Geriausia praėjusių metų Lietuvos lengvaatletė, 2018-ųjų Europos čempionato prizininkė Liveta Jasiūnaitė pasiekimais suskambo ir šiemet. Ryškiausi iš jų du – birželį ji pagerino net 19 metų gyvavusį šalies ieties metimo rekordą, įrankį numetusi 63,98 m (vos 2 cm prasčiau už olimpinį normatyvą), o liepą tapo vienintele Universiados čempione (60,36 m) iš bet kokios lietuvių atstovautos sporto šakos.

Tačiau sezonas sportininkei susiklostė tarsi amerikietiški kalneliai – be minėtų dviejų varžybų 60 metrų ribą jos mesta ietis nuskriejo tik pirmame metų starte Palangoje, o pasaulio čempionate reikėjo tenkintis 23 vieta (56,90 m). Tam buvo priežastis – lengvaatletę kamavo nugaros trauma.

„Šį sezoną vertinu kaip vieną iš nesėkmingiausių, nes patyriau traumą. Ilgą laiką jaučiau skausmą, realiai nuo pirmų iki pat paskutinių varžybų. Tie laimėjimai – Lietuvos rekordas ir Universiados čempionės titulas – puikus įrodymas to, kaip aš myliu sportą. Atidaviau visą save, ignoravau skausmą, kad galėčiau gerai sustartuoti, todėl šie pasiekimai man labai svarbūs“, – paaiškino L.Jasiūnaitė.

Apginti geriausios Lietuvos lengvaatletės titulą ieties metikė nesitiki. Pasak jos, favoritės yra dvi.

„Nepasakyčiau, kad visos konkurentės lygios – dvi sportininkės turi olimpinius normatyvus. Kitos esame tikrai nebelygios, nors man trūksta dviejų centimetrų. Nesvarbu, ar vieno, ar dviejų, bet trūksta. Manau, esu trečia“, – nusijuokė L.Jasiūnaitė.

„World Athletics“ reitinge ji klasifikuojama 18-ta.

Agnė Šerkšnienė (400 m)

Daugkartinė šalies rekordininkė Agnė Šerkšnienė be rekordo neliko ir šiemet – Europos uždarų patalpų čempionato Glazge pusfinalyje lengvaatletė 400 m nubėgo per 52,33 sek. bei žaibišku greičiu nuskriejo į finalą. Tačiau finalas svajonės neišpildė – nesusiklosčius taktinei kovai, mūsiškė turėjo tenkintis ketvirta vieta (52,40 sek.).

„Tuo metu ir gana ilgą laiką po Glazgo man ta ketvirta vieta apskritai neatrodė miela. Dabar atrodo gal ir neblogai, bet vis tiek negaliu pilnai džiaugtis tokiu pasiekimu. Taip jau nutiko, kad tai kartu yra ir mano geriausia užimta vieta tokiose varžybose, bet man daug smagiau prisiminti septintą vietą pasaulio uždarų patalpų čempionate arba šeštąją Europos čempionate, – šypsojosi A.Šerkšnienė. – Glazge buvau tikrai geros sportinės formos, tačiau galbūt nepasiruošusi taktiniams bėgimams su tokio lygio varžovėmis.“

Apmaudžiausia, kad bėgikė savo potencialo realizuoti negalėjo ir vėliau: dėl traumos ji praleido beveik visą vasaros sezoną, o geriausią rezultatą stadione užfiksavo Šveicarijos čempionate – 53,46 sek.

„Pirmą kartą susidūriau su tokia trauma, kuri taip ilgai negyja ir reikalauja tiek daug dėmesio ir kantrybės. Po truputį judame į priekį ir, jeigu pasiseks, kažkada vėl būsiu geriausioje formoje. O šiemet pasiektas Lietuvos rekordas be abejo džiugina, noriu dar!“, – nusijuokė A.Šerkšnienė.

„World Athletics“ reitinge lietuvė klasifikuojama 30 pozicijoje.

Diana Zagainova (trišuolis)

Iki 2019-ųjų Dianos Zagainovos trišuolio rekordas buvo lygus 13,74 m, dabar – 14,43 m. Iki šių metų trišuolininkė nebuvo dalyvavusi jokiame suaugusiųjų Europos ar pasaulio čempionate, o dabar jos kišenėje puikuojasi bilietas į Tokijo olimpines žaidynes.

Žiemą D.Zagainova pirmą kartą pagerino asmeninį rekordą – nušokusi 13,97 m, ji kiek netikėtai tapo Lietuvos čempione. Uždarų patalpų sezoną lengvaatletė vainikavo Europos čempionatu Glazge, kur buvo 15-a (13,36 m).

Pirmo šuolio už 14 metrų ribos ilgai laukti nereikėjo – gegužę studentų čempionate Alytuje D.Zagainova nušoko 14,11 m. Birželį Ispanijoje asmeninį rekordą ji pagerino dar dviem centimetrais, o dar po dviejų savaičių tapo naująja šalies rekordininke, Šveicarijoje nušokusi 14,43 m.

Sėkmingų merginos startų seriją pratęsė svarbiausios sezono varžybos – Europos iki 23 metų čempionatas. Švedijoje D.Zagainova iškovojo aukso medalį! Vienintele sąlygine nesėkme galima laikyti nebent jos debiutą pasaulio čempionate – užimta 22 vieta (13,64 m).

„Šiuos metus vertinu labai gerai, jie buvo man tikrai ypatingi. Tai buvo mano antri metai dirbant su naujais treneriais: pirmieji buvo sunkus, nes reikėjo prisitaikyti prie krūvių ir naujos sistemos, o antraisiais pasirodė pirmi darbo vaisiai, – pasakojo D.Zagainova. – Tikslas numeris vienas buvo Europos iki 23 metų čempionatas ir tai, kad jį laimėjau, man yra vienas svarbiausių pasiekimų karjeroje – tai buvo pirmas mano tarptautinis medalis, iškovotas Lietuvai. Taip pat labai įsiminė varžybos, kuriose įvykdžiau normatyvą į olimpines žaidynes bei pagerinau Lietuvos rekordą.“

Portalo LRT.lt balsavime D.Zagainova kol kas yra pirma. Ar trišuolininkė taps geriausia metų lengvaatlete?

„Metai man buvo tikrai sėkmingi, tačiau ne ką mažiau geri jie buvo ir mano kolegėms. Manau, šį klausimą turėtumėme palikti lengvosios atletikos fanams ir leisti jiems nuspręsti“, – teigė D.Zagainova.

Lietuvos rekordininkė „World Athletics“ reitinge klasifikuojama 25-a.

Dovilė Kilty (trišuolis)

Stabiliausia Lietuvos lengvaatletė – jei būtų tokia nominacija, ją neabejotinai laimėtų Dovilė Kilty. Trišuolininkė vasaros sezono metu tris kartus pagerino asmeninį rekordą (pirmasis iš jų buvo ir Lietuvos rekordas) bei net aštuoniskart nušoko už 14 metrų ribos.

Bent po vieną įsimintiną startą D.Kilty turėjo kiekvieną mėnesį: birželį ji pasiekė Lietuvos rekordą, Baltijos šalių čempionate nušokusi 14,26 m (jį vėliau pagerino D.Zagainova), liepą komercinėse varžybose Italijoje savo pasiekimą pagerino dar centimetru, o rugpjūtį triumfavo Europos komandiniame čempionate (14,28 m).

Rugsėjį D.Kilty sulaukė kvietimo ginti Europos garbę pirmame Europos-JAV mače, kur iškovojo labai aukštą trečią vietą (14,08 m). Tuo tarpu pasaulio čempionate ji užėmė aukščiausią vietą iš visų Lietuvos lengvaatlečių moterų – 14-ą (14,09 m).

„2019-ųjų vasaros sezoną vertinu neblogai. Džiaugiuosi, kad pavyko gerinti asmeninius rezultatus ir rodyti gerą sportinę formą visą sezoną. Galiu drąsiai teigti, kad tai kol kas buvo vienas geriausių sezonų mano karjeroje. Turėjau stabilų sezoną, o stabilūs rezultatai priveda prie didesnių laimėjimų“, – teigė D.Kilty.

Sportininkė neprognozuoja, ar geriausia pasaulio čempionato vieta tarp moterų jai atneš ir pergalę geriausių metų lengvaatlečių rinkimuose.

„Labai nesureikšminu rinkimų, bet smagu matyti savo pavardę tarp geriausių Lietuvos lengvaatlečių“, – šypsojosi D.Kilty.

Stabilumą demonstruojanti trišuolininkė „World Athletics“ reitinge klasifikuojama aukštai – 18 vietoje.

Ieva Zarankaitė (disko metimas)

Geriausias sezonas karjeroje lėmė pirmą nominaciją tapti geriausia Lietuvos metų lengvaatlete. O svarbiausia, kad Ieva Zarankaitė sėkmingiausiai pasirodė ten, kur labiausiai reikėjo – laimėjo bronzą Universiadoje (56,75 m), buvo trečia Europos komandiniame čempionate ir iškovojo krūvą olimpinės atrankos taškų, pagerinusi asmeninį rekordą Lietuvos čempionate (58,25 m).

Vėliau šį skaičių disko metikė dar pakoregavo, Estijoje įrankį nusviedusi 58,37 m.

„2019 metų sezonas buvo labai sudėtingas – žiemą kamavo traumos, pavasarį baigiau magistro studijas, taip pat iki pat gegužės vidurio dirbau trenerio asistente. Dėl šių priežasčių teko praleisti daug treniruočių ir pagrindinis darbas prasidėjo tik birželio mėnesį, kai grįžau namo į Uteną, – prisiminė I.Zarankaitė. – Visgi pavyko laiku pasiruošti svarbiausiam sezono startui – Universiadai, kur iškovojau bronzą. Laimėtas medalis suteikė daugiau pasitikėjimo savimi ir motyvacijos baigti sezoną su nauju asmeniniu rekordu. Sezonas buvo tikrai geriausias mano karjeroje ir tai tik pradžia.“

Matyti savo pavardę šalia geriausių Lietuvos lengvaatlečių – malonu. Patekimas tarp jų yra geriausias puikaus sezono įvertinimas.

„Jausmas būti nominuotai tarp geriausių Lietuvos lengvaatlečių yra labai geras. Matyti savo vardą tarp sportininkių kaip Liveta Jasiūnaitė, Diana Zagainova ir Airinė Palšytė yra labai malonu. Manau, visos jos yra nusipelniusios būti nominuotos metų lengvaatletėmis. Žinoma, džiaugiuosi savo rezultatu ir tuo, kad mano iškovotas bronzos medalis Universiadoje buvo įvertintas“, – džiaugėsi I.Zarankaitė.

„World Athletics“ reitinge ji užima 39 vietą.

 

Autorius – Robertas Trakys

Alfredo Pliadžio nuotr.

Grįžti į naujienas
Pasidalinkite