Beprotybė, kosmosas, neįtikėtinas vakaras. Tokie epitetai skambėjo iš patyrusių disko metimo vilkų lūpų po „Stade de France“ stadioną įspūdingais rezultatais ir netikėtais siužeto vingiais sudrebinusio finalo, kuriame krito net du olimpiniai rekordai.

Visi trys medalius iškovoję sportininkai metė diską toliau nei 69 metrus. Tokių rezultatų nebuvo nei vieneriose ankstesnėse olimpinėse žaidynėse.

„Mūsų sportui tai labai svarbu, kai tie jauni vaikinai taip šaudo. Šis vakaras buvo neįtikėtinas, beprotiškas“, – žavėjosi 2021 m. Tokijo olimpinis čempionas Danielis Stahlis. 31-erių švedas užėmė septintąją vietą (66.95 m).  „Manau, kad šis rezultatas visai neblogas“, – tikino D. Stahlis, kuriam prieš trejus metus Tokijuje auksą užtikrino 68.90 m rezultatas.

„Čia buvo istorija. Su tokiu rezultatu, kiek aš numečiau, tai tikrai tikėjausi, kad būsiu šešetuke. Bet ne, atėjo vyrai ir tiesiog sutrypė bet kokias viltis. Trečiai vietai reikėjo 69 m su trupučiu, čia yra kosmosas. Džiaugiuosi, kad buvau šios istorijos liudininkas. Du sportininkai vienas po kito pagerino olimpinį rekordą. Su olimpiniu rekordu dar net nelaimėti olimpinių žaidynių, čia yra kosmosas. Žemai lenkiuosi prieš Mykolą, ką jis atlaikė. Šaunuolis. Parodė, kad jis vertas to medalio. Turėtų būti trys aukso medaliai šiems vyrams, o ne skirtingų spalvų“, – naujosios disko metimo kartos atstovams nusilenkė 33 metų Andrius Gudžius. Jam Paryžiuje atiteko aštuntoji vieta – 66.55 m. Tokijuje šeštąją vietą jis užėmė numetęs diską 64.11 m.

Paryžiuje auksą iškovojo mažiausiai ketveriems metams olimpiniu rekordininku tapęs jamaikietis 25-erių Roje Stona, ketvirtuoju metimu nuskraidinęs diską 70 m.

Net 20 metų – nuo 2004-ųjų Atėnų žaidynių – olimpinis rekordas priklausė Virgilijui Aleknai (69.89 m). Pirmas Paryžiuje šį rekordą pagerino rekordininko sūnus – 21 metų Mykolas Alekna antruoju bandymu švystelėjo įrankį 69.97 m.

Bronzą laimėjusio australo 28-erių Matthew Denny rezultatas – 69.31 m – jam būtų garantavęs auksą ir Tokijuje, ir 2016 m. Rio de Žaneire, ir 2012 m. Londone, ir 2008 m. Pekine.

Didžiausia disko metimo varžybų sensacija tapo auksą išplėšęs R. Stona. kurio geriausias rezultatas iki šiol buvo 69.05 m. Tiek diską jis nuskraidino balandžio 13 d. Ramonoje (JAV) vykusiose varžybose. Tose pačiose, kuriose net 38 metus gyvavusį pasaulio rekordą pagerino M. Alekna, numetęs diską 74.35 m.

Disko metime aukščiausią viršūnę užkariavęs jamaikietis net ir po šios pergalės dar nežino, kur toliau pasuks jo karjera. Nes tvirtai sudėtą atletą savo gretose norėtų turėti net dvi elitinės amerikietiškojo futbolo lygos NFL komandos – „Green Bay Packers“ ir „New Orleans Saints“.

„Turiu ilgai galvoti ir priimti daug sprendimų“, – prisipažino olimpinis čempionas, kuris Paryžiuje po pirmų trijų metimų buvo vos septintas.

„Jį pirmą kartą varžybose susitikau. Kažką girdėjau apie jį, bet kartu mėtyti neteko, o jeigu ir teko, tai neatsimenu. Taip, šiais metais Ramonoje jis metė 69 metrus, bet olimpiniame stadione mesti 70 m, tai – kosmosas“, – teigė jau trečiose karjeroje olimpinėse žaidynėse dalyvavęs A. Gudžius.

– Andriau, ar jūs patenkintas savo galutine vieta?

– Padariau, ką pažadėjau. Sakiau, kad plėšysiuosi, draskysiuosi. Tikrai tą padariau, nesilaikiau nė per nago juodymą. Pirmą ir paskutinį metimus vertinu 9 iš 10. Kaip pradėjau sezoną, kaip visą sezoną atmėčiau, su kokiais sunkumais, treniruotėse ant pečių nedėjau štangos gerus tris mėnesius, negaliu daryti jėgos treniruočių. Aš patenkintas, bet būčiau labiau patenkintas, jei būčiau toliau metru numetęs.

– Matėme, kad po varžybų kalbėjotės su Danieliu Stahliu. Apie ką?

– Sakėme, kad jeigu taip toliau visi kolegos mėtys, koks tikslas važiuoti į varžybas? Vyrukai šaudo po 70 m kiekvieną kartą, čia yra nesąmonė.

– Seniems vilkams erdvės mažėja?

– Tiesiog viskas, reikia kelti kepurę. Žinoma, sportuoti nebaigsime šiandien, nemanau, kad yra blogai Lietuvai turėti du diskininkus finale.

Mykolas, Roje Stona, Matthew Denny kaip pradėjo nuo praėjusių metų galo, taip ir važiuoja, nestabdo. Linkiu, kad toliau stumtų tuos olimpinius ir pasaulio rekordus į priekį. Tik jeigu tas nesąmones darys toliau, olimpinis normatyvas bus 70 metrų. Aš olimpinėse užimu aštuntą, Danielis – septintą, vokietis Clemensas Preufferis – šeštą vietą, bet nepadarome normatyvo į pasaulio čempionatą. Įsivaizduokit, kur juda disko metimas. Gerąja prasme, aš džiaugiuosi. Džiaugiuosi, kad mano rungtis taip stebina pasaulį.

– Ar Mykolo rezultatas atitiko lūkesčius?

– Mykolas numetė 70 metrų. Juk ar 70 m, ar 69.97 m – keli centimetrai vienur, kur žolė palinks, teisėjas žymą padės, lazerį palaikys. Tiesiog laimės dalykas. Reik suprasti, kad tokiuose atstumuose būna paklaidos. Aš taip pasaulio čempionatą laimėjau dviem centimetrais. Manau, Mykolas jaunas, Los Andžele paims tai, kas jam priklauso.

– Kaip reagavote į Roje Stonos metimą?

– Nežinau ar matėte, aš turėjau po jo mesti. Man dar skaudėjo nugarą, kelius. Bet juoktis pradėjau. Neįmanoma. Prieš tave ateina vyrukas ir bam, olimpinį rekordą. O pirmas jo metimas buvo mažesnis už mano keturiais metrais. Sunku buvo psichologiškai, fiziškai, visaip kaip įmanoma.

– Sakėte, kad finale atiduosite visą save tiek, kad su neštuvais reikės išnešti.

– Po trečio bandymo nežinojau, kaip reikės toliau mest. Bet pabandžiau užkurti auditoriją, lietuviai tribūnose per kiekvieną metimą rėkė. Mane skatino, galvojau apie savo sūnų ir dukrą, kurie prie teliko namie sėdi ir mane palaiko. Žmona tribūnose buvo. Viskas susidėjo. Bet išties paskutiniai metimai buvo tik emocijos. Varai ir negalvoji kas bus. Atidaviau, ką galėjau.

66.55 m geriau, nei iksas ir su neštuvais. Buvo batai, taip prasileidau vieną, kad norėjau bent du ar tris metimus praleisti. Bet prasukau išsijudint ir paskutiniu metimu jau atidaviau viską.

– Tęsiant apie R. Stona, jis 69 metrus buvo su Oklohomos vėjais numetęs. Ar disko metimo teorija turi paaiškinimą, kaip čia jis sugebėjo numesti 70 metrų?

– Žiūrėkite. Sakykime, paleisiu jums tornadą, duosiu diską ir sakysiu – meskit. Tikrai nepridėsite ten belekiek. Bet kas nepridės. Niekas nežino kaip jis Ramonoje pataikė į tą vėją. Gal būtų pataikęs, tai būtų dar toliau. Jis ruošėsi toms varžyboms ir parodė, kad prašau, aš pasiruošęs. Kaip ir Mykolas.

Mykolas ką padarė, čia yra kosmosas. Nebuvo istorijoje tokių metikų. Ką jie dabar išdarinėja. Nežinau, gal jie atrado kokias paslaptis. Gal kada nors ir man papasakos.

– Kokie paties planai?

– Turėčiau važiuoti į Romą, Deimantinės lygos etapą, paskui į Briuselį ar Ciurichą. Per artimiausią savaitę nuspręsiu ar dalyvausiu išvis, nes nežinau ar besitreniruosiu šį sezoną, nes tikrai blogai. Grįšiu, gydytojai tikrai sakys, kad „durnas, baik jau, gana“, nes jau ir prieš tai sakė, kad reikia stabdyti arklius, bet aš nenorėjau tam pasiduoti. Žinojau, kad tai gali būti paskutinės man olimpinės. Norėjau atiduoti viską, kad paskui nesigailėčiau, kad „oi, kažko nepadariau“. Dabar pakėlęs galvą, atstatęs krūtinę galiu sakyti, kad atidaviau viską, ką šiandien galėjau atiduoti ir tikrai padariau maksimumą, kiek galėjau padaryti.

– Ir dar su stuburo išvarža.

– Su dviem.

 

LTOK informacija

Vytauto Dranginio/LTOK nuotr.