Generalinė repeticija pavyko. Penktadienį Alytuje jau 44-ą kartą vyko sportinio ėjimo festivalis, turintis aukščiausio lygio „European Athletics Permit Meeting“ statusą, o kitų metų gegužę į šį Dzūkijos miestą kryps visų europiečių žvilgsniai – čia vyks Europos sportinio ėjimo taurės varžybos.
Tradiciniame festivalyje staigmenų neužfiksuota: nugalėtojais tapo favoritais iš anksto laikyti vokietis Christopheris Linke bei Brigita Virbalytė-Dimšienė, kuri drauge su Arturu Mastianica iškovojo ir Lietuvos čempionų titulus.
Moterų varžybose triumfavusi B.Virbalytė šįkart Lietuvos rekordo (1 val. 29 min. 1 sek.) neatakavo. Prieš mėnesį pasaulio komandų čempionate Kinijoje tarp dešimties geriausių ėjikių prasibrovusi lietuvė distanciją įveikė per 1 val. 31 min. 24 sek.
„Varžybų Alytuje laukiu kaip didelės šventės, bet emociškai šis startas yra labai sunkus – visi laukia pergalės. Šiandien oro sąlygos nebuvo idealiausios, bet negaliu sakyti, jog man buvo per daug karšta. Per tiek metų pripratome prie karščio, tačiau kelias dienas iki varžybų buvo pakankamai šalta Lietuvoje“, – sąlygas gimtajame mieste apibūdino B.Virbalytė.
Dar varžybų pradžioje atitrūko trys ėjikės – B.Virbalytei kompaniją palaikė Živilė Vaiciukevičiūtė bei graikė Antigoni Drisbioti. Įveikus aštuonis kilometrus alytiškė atitrūko nuo varžovių bei likusią distancijos dalį žingsniavo viena. A.Drisbioti užėmė antrą vietą, distanciją įveikusi per 1 val. 32 min. 34 sek., o Ž.Vaiciukevičiūtė buvo trečia – 1 val. 33 min. 16 sek.
„Pačioje pradžioje jaučiau, kad tai nėra mano tempas ir buvo gana nepatogu eiti, tačiau stengiausi laikytis plano ir pradžioje eiti su visomis. Per paskutinius tris kilometrus trūko motyvacijos – žinojau, kad pergalė mano rankose, – sakė B.Virbalytė. – Prieš varžybas treniruotėse nenuėmėme krūvio, turėjau pakankamai sunkias tris savaites, tad tiesiog norėjau laimėti. Treneris sakė, kad norėtų, jog eičiau greičiausiai kiek tik esu Alytuje ėjusi, bet bijau, kad jei visos varžybos šiemet bus geros, tai pritrūks jėgų Europos čempionate.“
Pergalę iškovojusiai ėjikei atiteko 1000 eurų prizas, antrai finišavusiai A.Drisbioti – 500 eurų, o trečią vietą užėmusi Ž.Vaiciukevičiūtė gali džiaugtis 400 eurų čekiu.
„Nežinau, ar tenkina laikas. Kiekvienose varžybose norisi eiti vis greičiau, dabar neišeina. Lyginant su praeitais metais, kada viskas buvo super, tai šiemet nepagaunu tos formos, – pasakojo Ž.Vaiciukevičiūtė. – Reikia džiaugtis, kad išlaikau stabilumą, neinu 1 val. 40 min, o visada apie 1 val. 32-33 min. Iš vienos pusės reikia pasidžiaugti, bet iš kitos – norėtųsi greičiau tobulėti.“
Karštos oro sąlygos darė įtakos Europos iki 23 metų čempionato prizininkės rezultatui. Be to, varžybų metu sportininkę kamavo pilvo skausmai.
„Oras kažkiek lėmė rezultatą, tačiau 10 kilometrų jaučiau pilvo skausmus. Vėliau pasidarė geriau, bet pirmi kilometrai buvo sunkūs, – pripažino Viktoro Meškausko auklėtinė. – Prieš startą mačiau, kad ne visos varžovės atvyko, gal net kiek linksmiau buvo, nes pagalvojau, kad vieta bus geresnė. Tačiau, jei būtų dar su kuo eiti, gal labiau ir mane į priekį pastumtų.“
Vyrų varžybose triumfavęs Ch.Linke rimtai pasikėsino į dar 1995 metais baltarusio Jevgenijaus Misiulios pasiekto trasos rekordo (1 val. 20 min. 33 sek.). Penktą vietą Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse užėmęs vokietis pasiekė ketvirtą greičiausią rezultatą Alytuje per istoriją – 1 val. 21 min. 10 sek.
„Varžybose buvo labai karšta, tačiau Vokietijoje tokiomis sąlygomis treniravausi pastarąsias tris savaites. Gelbėjo vanduo, kiekvieną ratą juo apsipildavau galvą, – pasakojo Ch.Linke. – Nežinojau, koks yra trasos rekordas, tiesiog norėjau laimėti varžybas. Šiandien man pasisekė, kad vienas iš Italijos ėjikų pirmus ratus lyderiavo, o vėliau turėjau pakankamai greičio atitrūkti nuo grupės. Galėjau visus ratus eiti savo tempu, tolygiai ir nereikėjo paspausti gale.“
Lietuvą Ch.Linke prisimena su nostalgija – čia jis žengė vienus iš pirmųjų žingsnių profesionalų sporte. 2009 metų Europos iki 23 metų čempionate Kaune ėjikas užėmė ketvirtą vietą. Dabar Ch.Linkes užduotis – laimėti medalį gimtinėje vyksiančiame Europos čempionate.
„Gyvenu 20 km nuo Berlyno, o Europos čempionatas vyks ten. Esu vienas greičiausių europiečių, tad svajoju laimėti medalį. Kitas 10 savaičių treniruosiuosi dėl medalio“, – ryžtingai kalbėjo vokietis.
Greičiausias tarp lietuvių buvo ir šalies čempiono titulą iškovojo A.Mastianica. Lengvaatletis finišavo per 1 val. 26 min. 30 sek. bei buvo nustebintas geru rezultatu.
„Rezultatu esu labai patenkintas. Tikėjausi, kad bus žymiai sunkiau, o rezultatas bus gerokai prastesnis – net 1 val. 28 min. būtų labai gerai. Tikrai esu labai patenkintas, laikas toks, kokį treneris planavo, – džiaugėsi A.Mastianica. – Ar čia generalinė repeticija Europos čempionatui? Ne, čia tiesiog 20 km varžybos – atsistojom, ėjom ir kentėjom. Dabar savaitė poilsio ir reikės ruoštis Europos čempionatui.“
Varžybose viešėjo ir iš Europos lengvosios atletikos asociacijos atvykę delegatai, kurie įvertino, kaip Lietuvai sekasi ruoštis Europos sportinio ėjimo taurės organizavimui bei atskirame susitikime šeštadienį aptarė įvairius organizacinius klausimus.
„Manau, kad per tiek metų tikrai išmokome rengti varžybas. Vien tai, kad daug organizacijų jas rengs kartu, pasako, kad tos varžybos bus tikrai aukšto lygio. Per Europos taurės varžybas sulauksime pačių garbingiausių svečių, medalininkų. Pati tų varžybų nelabai laukiu, nes žinau, kad daug vilčių bus dedama į mane. Nežinau, gal kitąmet ryšiuosi kokiai nors avantiūrai“, – sakė būsimų taurės varžybų ambasadorė B.Virbalytė.
Autorius – Robertas Trakys
Dariaus Škarnulio nuotr.