Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkas dr. Kazimieras Černis pavadino 7 asteroidus trojanus Lietuvos olimpiečių garbei. Tarp jų – net 3 lengvaatlečiai: disko metikai Mykolas Alekna ir Romas Ubartas bei daugiakovininkė Austra Skujytė.
Kartu su jais sąraše – plaukikė Rūta Meilutytė, krepšininkas Šarūnas Marčiulionis, boksininkas Danas Pozniakas bei šaulė Daina Gudzinevičiūtė.
„Tarp šių sportininkų yra ir vyresnės kartos atletų, ir dar šią vasarą puikiai elitiniuose sporto renginiuose pasirodžiusių ir taip Lietuvos vardą pasaulyje garsinančių sportininkų. Tai didžiuliai autoritetai tiek kitiems sportininkams, tiek sporto mėgėjams. Tą mačiau nuo pat vaikystės. Manau, kad olimpiečiai tikrai verti tokio įamžinimo“, – pasakoja astronomas.
Asteroidus VU astronomas atrado skirtingose observatorijose. Trojanai „Pozniakas“, „Meilutytė“, „Gudzinevičiūtė“ atrasti VU Molėtų astronomijos observatorijoje 2009 m. kartu su VU mokslininku dr. Justu Zdanavičiumi, „Alekna“ – ten pat su Edvardu Černiu, 2008 m. Latvijos Baldonės astronomijos observatorijoje kartu su dr. Ilgmāru Eglīčiu 2013 m. atrastas „Marčiulionis“, o 2015 m jėzuitų Vatikano observatorijoje, su kunigu dr. Richardu P. Boyle, – „Ubartas“. Trojaną „Skujytė“ atrado „Spacewatch“ astronominių stebėjimų projektas, Kitt Peak observatorijoje Arizonoje.
Tai – ne pirmieji Lietuvos sportininkų garbei dr. K. Černio pavadinti asteroidai. Be jų danguje jau skrieja „Sabonis“ ir „Vitkauskas“. Tarptautinė astronomų sąjunga (IAU), suteikianti dangaus kūnams vardus, yra išskyrusi atskirą grupę asteroidų, vadinamų trojanais, kurie gali būti pavadinti išskirtinai olimpiečių vardais.
„Trojanai keliauja aplink saulę 12 metų, kartu su Jupiteriu. Jie įdomūs, nes yra gan toli nuo Žemės ir juda kitokiose orbitose nei įprasti asteroidai. Anksčiau jie būdavo pavadinami Trojanų karo herojų vardais, tačiau prieš kurį laiką buvo priimtas sprendimas jiems teikti ir olimpiečių vardus. Taigi dabar visi didieji šios grupės asteroidai turi graikiškus vardus, o mažiesiems siūlomi sportininkų. Vienas pirmųjų mano su kolegomis atrastų trojanų buvo pavadintas Sabonio vardu“, – pasakoja dr. K. Černis.
Dr. K. Černis su kolegomis nuo 2004 m. jau yra pavadinęs daugiau nei 250 asteroidų, bent pusė iš jų turi lietuviškus ar su Lietuvos istorija susijusius vardus.
Išsamiau apie asteroidus:
(352655) „Alekna“. Tarptautinės astronomų sąjungos Mažųjų planetų centro duomenų bazės duomenimis, asteroidas (352655) „Alekna“ nuo Saulės yra nutolęs vidutiniškai 5.2 karto toliau nei Žemė, o Saulę apskrieja per 11 metų ir 358 dienas. „Alekna“ vėl priartės prie Žemės 2027 m. kovo 28 d. – mažiausias atstumas bus apie 659 mln. km. Tuo metu jis bus maždaug 20-ojo ryškio, todėl bus matoma vidutinio dydžio astronominiais teleskopais. Asteroidas pasirodys Varno žvaigždyne, kai stebėjimo sąlygos Lietuvoje bus vienos palankiausių.
(811110) „Ubartas“. Tarptautinės astronomų sąjungos Mažųjų planetų centro duomenų bazės duomenimis, asteroidas (811110) „Ubartas“ nuo Saulės yra nutolęs vidutiniškai 5.2 karto toliau nei Žemė, o Saulę apskrieja per 11 metus ir 307 dienas. „Ubartas“ vėl priartės prie Žemės 2028 m. gegužės 15 d. – mažiausias atstumas bus apie 646 mln. km. Tuo metu jis bus maždaug 21-ojo ryškio, todėl bus matomas vidutinio dydžio astronominiais teleskopais. Asteroidas pasirodys Svarstyklių žvaigždyne, kai stebėjimo sąlygos Lietuvoje bus vienos palankiausių.
(22404) „Skujytė“. Tarptautinės astronomų sąjungos Mažųjų planetų centro duomenų bazės duomenimis, asteroidas (22404) „Skujytė“ nuo Saulės yra nutolęs vidutiniškai 5.3 karto toliau nei Žemė, o Saulę apskrieja per 12 metus ir 15 dienas. „Skujyte“ vėl priartės prie Žemės 2027 m. balandzio 14 d. – mažiausias atstumas bus apie 682 mln. km. Tuo metu jis bus maždaug 19-ojo ryškio, todėl bus matoma vidutinio dydžio astronominiais teleskopais. Asteroidas pasirodys Mergelės žvaigždyne, kai stebėjimo sąlygos Lietuvoje bus vienos palankiausių.
Vilniaus universiteto medžiaga
Alfredo Pliadžio nuotr.
