Ugdymo centrų, klubų vadovams, treneriams, sportininkams: svarbi informacija dėl sertifikatų apie išklausytus antidopingo mokymus
LLAF taurės varžybos (sausio 25 d.): patikslinta programa, dalyvių sąrašas
Ugdymo centrų, klubų vadovams, treneriams, sportininkams: svarbi informacija dėl sertifikatų apie išklausytus antidopingo mokymus
LLAF taurės varžybos (sausio 25 d.): patikslinta programa, dalyvių sąrašas
Liepos 26-27 dienomis Palangos miesto stadione vyks Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas. Šiemet šalies pirmenybės lengvaatlečiams bus ypatingos svarbos – per Palangą gali nusitiesti kelias į Tokijo olimpines žaidynes bei bent septyni sportininkai sieks pagerinti Lietuvos rekordus. Be to, aistruolių lauks ir intriguojančios dvikovos.
10 priežasčių, kodėl verta atvykti į Lietuvos lengvosios atletikos čempionatą:
Po kojos operacijos sveikstantis geriausias 2017 ir 2018 metų Lietuvos sportininkas šį sezoną diską toliausiai metė Utenoje – 66,03 m. Šis rezultatas viršijo Tokijo olimpinių žaidynių normatyvą. Pozityvo įpūtė paskutinis A.Gudžiaus startas praėjusį savaitgalį – Deimantinės lygos etape Londone, grumdamasis su pajėgiausiais planetos diskininkais, jis užėmė trečią vietą, įrankį nusviedęs 65,40 m.
Abiem trišuolininkėms sezonas nuo pirmųjų startų klostosi puikiai – lengvaatletės gerino asmeninius ir Lietuvos rekordus bei abi įvykdė normatyvus į rudenį vyksiančias planetos pirmenybes. D.Zagainovos asmeninis rekordas prieš kvapą gniaužiančią gražuolių dvikovą šeštadienį – 14,43 m, o D.Dzindzaletaitės – 14,27 m.
Paradoksas, nei vienos, nei kitos rekordas šiuo metu vis dar nėra įskaitytas – A.Lukoševičiūtei už Atlanto nepavyko atlikti privalomų procedūrų, kad būtų patvirtintas šalies rekordas, o A.Žiginskaitė tolimiausią karjeros metimą užfiksavo vykstant varžyboms vos tarp dviejų sportininkių (pagal rekordų tvirtinimo nuostatus minimalus dalyvių skaičius rungtyje yra trys).
Abiejų sportininkių motyvaciją kels ir atsivėrusi galimybė – Lietuvos čempionate paaiškės, kuri kūjininkė atstovaus šaliai Europos komandiniame čempionate Norvegijoje.
Tačiau šio sezono lydere yra ne ji, o uteniškė Ieva Zarankaitė. Universiadoje bronzą laimėjusi lengvaatletė toliausiai diską šiemet nuskraidino 56,75 m, tuo tarpu Z.Sendriūtė – 52,47 m.
Tvirčiausiai į Tokijo traukinį beldžiasi Lietuvos rekordus pamušę ieties metikai – Liveta Jasiūnaitė šiemet įrankį nuskraidino 63,98 m (normatyvas – 64,00 m), o Edis Matusevičius – 84,93 m (reikia 85,00 m). Greta olimpinės svajonės yra ir D.Dzindzaletaitė, šiemet nušokusi 14,27 m (normatyvas 14,32 m). Galbūt olimpinė komanda padidės Palangoje?
Pozicijos reitinge išrikiuojamos pagal sportininkų surinktus taškus, kurie pelnomi ne tik už parodytą rezultatą, bet ir už užimtą vietą. Be to, kiekvienos varžybos turi tam tikrą kategoriją, tad svarbiame čempionate laimėta pirma vieta nėra lygi pergalei menkesnio rango varžybose. Pavyzdžiui, laimėjęs Lietuvos čempionatą lengvaatletis gautų 100 papildomų taškų prie tų, kuriuos pelnė už parodytą rezultatą. Palyginimui, už įvairias vietines reikšmės varžybas sportininkui atitektų vos 15 papildomų taškų.
Šiuo metu pozicijos reitinge ypač svarbios bėgikams Simui Bertašiui (1500 m), Agnei Šerkšnienei (400 m), Eglei Balčiūnaitei (800 m) bei šuolininkui į aukštį Adrijui Glebauskui.
Kaunietė savo medalių kolekcijoje turi 21 (!) Lietuvos čempionato medalį – 7 aukso, 10 sidabro ir 4 bronzos – ir jau dabar yra iškovojusi daugiausiai prizinių vietų vienoje rungtyje šalies istorijoje. Pirmą apdovanojimą lengvaatletė pelnė dar 1995-aisiais. Tikėtina, kad medalių kolekciją I.Jakubaitytė papildys ir Palangoje – jai priklauso antras šalies sezono rezultatas.
O.Gedrimas Palangoje jau yra iškovojęs tris Lietuvos čempiono titulus, tad šįkart šuolininką pradžiugintų ne tik auksas, bet ir didmeistriškas rezultatas.
Autorius – Robertas Trakys
European Athletics via Getty Images nuotr.