Pirmajam nepriklausomos Lietuvos olimpiniam čempionui Romui Ubartui gegužės 26-ąją sukako 60 metų. Barselonos žaidynių nugalėtojas, Seulo vicečempionas ir Europos čempionas šypteli: slenkantys metai – natūralus dalykas.
„Senstame visi, jaunėjame į kitą pusę. Mąstymas keičiasi, nes visą gyvenimą esu su sportu, o dabar dar ir koronavirusas įnešė savo, pasikeitė gyvenimo stilius. Pradėjau daryti naujų dalykų, daugiau knygų skaitau. Pradėjau skaityti angliškai knygas, įdomu. Matyt tas laikas, kurį reikėjo užimti, įėjo į kraują. Nesu tas, kuris labai eitų į viešumą, mėgstu naminę aplinką, kaip sakant – namisėda“, – šypsodamasis pasakojo R.Ubartas.
Buvęs lengvaatletis dabar dirba treneriu Vilniaus miesto sporto centre. Žymiausias jo auklėtinis – Domantas Poška, 2016 metais tapęs Lietuvos disko metimo čempionu.
„Treniruočių kol kas neatnaujinome, atsitiko visokių dalykų, galbūt dirbsiu su mažesniais vaikais, dar neaišku. O jaunesni vaikai, kurie nepriklauso rinktinėms, dar negali treniruotis, – sakė R.Ubartas. – Sportuoti buvo lengviau (juokiasi). Kai sportuoji, mažiau problemų, mažiau mąstai, nes viskas už tave padaryta. O pradėjus trenerio darbą įsijungė tokie faktoriai, kurių nežinojai ar nemokėjai. Man trenerio darbas labai patinka, bet reikia ne tik noro, reikia dar kažko.“
Pats R.Ubartas dėkingas visiems savo treneriams. Į sporto aukštumas jį atvedė Vytautas Jaras, lengvojoje atletikoje kelią būsimas olimpinis čempionas pradėjo su Petru Dromantu, o kaip disko metiką pirmasis jį pastebėjo Jonas Barauskas.
„Man buvo labai svarbus pirmas treneris, nes jis ne tik veda tave į sportines aukštumas, bet ir ugdo kaip žmogų. Mano amžiną atilsį treneris Vytautas Jaras, kuriam esu be galo dėkingas, išugdė mane kaip sportininką. Jis po pirmos savaitės ar dviejų pasakė „Romai, mes sieksime aukštų rezultatų“. Jis labai daug davė kaip žmogus, turėjo intuiciją, požiūrį į gyvenimą“, – teigė R.Ubartas.
Įdomus faktas – iki tapdamas disko metiku lengvaatletis išbandė šuolius į aukštį.
„Pirmas treneris lengvojoje atletikoje buvo Petras Dromantas, kuris mane surado. Iš pradžių buvau šuolininku į aukštį, bet svoris augo, priaugau gal 10 kg, ir treneris tada pasakė, kad šuolininko iš manęs nebus. Paėmė už rankutės ir nuvedė pas Joną Barauską, kuris specializavosi metimuose. Tada apie sportines aukštumas negalvojau, man, atvažiavus iš kaimo, tiesiog labai patiko sportuoti. Paskui davė talonus pirmą kartą, o aš galvojau už ką. Vėliau supratau, kad sportas yra prestižinis dalykas“, – prisiminė jubiliatas.
Ryškiausia disko metiko pergalė – triumfas 1992 metų Barselonos olimpinėse žaidynėse. 1988 m. Seule jis iškovojo sidabrą, atstovaudamas Sovietų Sąjungai. Apie tai, kad gali užkopti ant aukščiausio garbės pakylos laiptelio, R.Ubartas pradėjo tikėti po triumfo 1986 metų Europos čempionate, kur pranoko ir pasaulio rekordininką, Rytų Vokietijai atstovavusį Jurgeną Schultą.
„Noras laimėti olimpiadoje atėjo po 1986 metų Europos čempionato, nes nugalėjau pasaulio rekordininką Jurgeną Schultą ir supratau, kad visi esame žmonės. Ne kartą jį nugalėjau, jis mane taip pat. Jaučiu pagarbą, o kai žiūriu į techninius dalykus, jo technika man viena iš gražiausių, arti idealios“, – šypsojosi R.Ubartas.
Lengvoji.lt
Alfredo Pliadžio nuotr.